Ką reiškia produkto pasas, jei plieną pardavinėju per internetinę prekyvietę?

Ką jūs turėtumėte daryti konkretiškai

Plieno pardavimas per internetinę turgavietę dabar yra toks pat įprastas kaip pardavimas per savą svetainę arba šovą. ESPR čia skiria: kas parduoda (prekiautuotojas) turi kitokias pareigas nei platforma, kurioje parduodama. Plieno prekybai, kuri yra tiek savoje svetainėje, tiek turgavietėje, svarbu aiškiai atskirti abi roles — savosios įmonės rolę ir platformos rolę.

Ko iš jūsų tikimasi

Prekiautuotojas lieka atsakingas už produkto pasą

ESPR 30 ir 31 straipsnių pareigos galioja pačiam prekiautuotojui, nepriklausomai nuo to, kuriuo kanalu parduodama. Turgavietė to nekeičia: plieno siūlymas trečiosios šalies platformoje yra pardavimas, ir prekiautuotojas, kuris produktą į platformą įdeda, yra tas, kuris turi būti sugebėjęs parodyti, kad produkto pasas priklauso produktui prieš jį siūlant. Įmonei nuo 10 iki 100 darbuotojų, kuri parduoda tiek per savus kanalus, tiek per turgavietę, tai reiškia, kad tas pats paso buvimo patikrinimas turi būti atliekamas neatsižvelgiant į tai, iš kur gaunamas užsakymas. Tai, ką tai iš tikrųjų reiškia praktikoje, aprašyta puslapyje apie kokias pareigas turi plieno platintoja ar prekybininkas.

Pati platforma gauna savo pareigas pagal 35 straipsnį

ESPR 35 straipsnis nukreiptas į internetinių turgavietių ir paieškos variklių teikėjus. Jie gauna savo rolę: ne kaip plieno pardavėjai, bet kaip šalis, kuri palengvina pardavimą. Kas tiksliai ta role numatoma ir kaip toli ji siekia, priklauso nuo delegiųjų ir įgyvendinimo veiksmų, kurie dar turi būti atlikti produktų grupėms, tokioms kaip plienas. Plieno prekybininkui, parduodančiam platformoje, praktinis rezultatas yra tas, kad platforma gali pareikalauti duomenų arba sujungimo su pasu — tačiau pareiga turėti teisingą pasą negrąžinama į platformą.

Vaidmenų paskirstymas galioja net jei platforma pati bandytų pardavimą "white label" modeliu

Kai kurios turgavietės siūlo pardavimą pagal savo pavadinimą arba identifikaciją, arba sugrupuoti užsakymus pagal vieną pristatymo įmonę. Tai nekeičia klausimo, kas pagal ESPR veikia kaip prekiautuotojas, platintojas ar galbūt gamintojas. Kas parduoda plieną pagal savą ženklą — taip pat per turgavietę — susiduria su kita pareigų rinktimi nei šalis, kuri tik perpardavine; šis skirtumas paaiškrintas puslapyje apie parduoti pagal savąjį ženklą.

Jei kyla abejonių dėl savos roles, reikia remtis apibrėžimais, o ne platformos reklamo tekstu

Turgavietės dažnai naudoja savo sąvokas, tokias kaip "pardavėjas", "partneris" arba "tiekėjas", kurie neatitinka ESPR suskirstymo į gamintojus, importuotojus, platintojus ir prekiautuotojus. Įmonė, abejojanti savo padėtimi šiame suskirstyme, gali tai patikrinti remiantis puslapiu apie kuris atsakingas už plieno produkto pasą, o tam, kas taip pat perkasi prekes iš ES išorės ir jas perpardavine turgavietėje, svarbu žinoti, ar tai daro savą įmonę importuotoju — žr. paaiškrinimą apie kada įmonė yra importuotojas arba gamintojas.

Kur praktikoje atsiranda problemų

Praktikoje yra keletas situacijų, kurios reguliariai pasitaiko parduodant per turgavietę.

Prekiautuotojas deda tą pačią produkto pasiūlymą keliose turgavietėse vienu metu, bet nuoroda į produkto pasą (per QR kodą ar produkto kodą) tinkamai įgyvendinama tik vienoje iš šių platformų. Likusiose platformose nuoroda trūksta, nors tai tas pats plienas.

Turgavietė prašo pardavėjo visus produkto duomenis įdėti į fiksuotą platformos šabloną. Šiuo atveju tam tikri pasų laukai — tokie kaip tiksli lydinių sudėtis ar partijos numeris — išnyksta, nes šablonas tam neturi vietos. Pasiūlymas turgavietėje tada neatitinka pagrindinės paso informacijos.

Įmonė parduoda per rinkosvietę naudodama pačios platformos prekės ženklą (rinkosvietės private label) ir klaidingai daro prielaidą, kad tokiu būdu ESPR pareigos taip pat perkeliamos platformai. Tai prielaida, kuri nebūtinai galioja; partijos atliekamas faktinis vaidmuo grandinėje yra lemiamas, o ne prekės ženklas ant pakuotės.

Atsargos, parduodamos per kelis kanalus — asmeninę svetainę, parodą ir rinkosvietę — išsiųnčiamos iš vieno centrinio sandėlio, tačiau administratyvūs duomenys apie tai, kuri partija (su kuriuo pasportu) buvo išsiųsta į kurį kanalą, nėra nuosekliai vedami. Atliekant spot-auditą nebeįmanoma nustatyti, kuris pasportas priklausė kuriai siuntai.

Prekybininkas daro prielaidą, kad rinkosvietė pati jau patikrina, ar produkto pasportas yra, ir pasitiki tuo. 35 straipsnis rinkosvietėms nustato savą vaidmenį, tačiau tai nepanaikina prekybininko savos pareigos pagal 30 ir 31 straipsnius užtikrinti, kad pasportas būtų prieš siūlant produktą.

Ką galite registruoti

Įmonėms, parduodančioms plieną per vieną arba kelias rinkosvietės, praktika yra fiksuoti šiuos dalykus:

• Peržvalga kiekvienoje rinkosvietėje, kaip techniškai suderinta nuoroda į produkto pasportą (QR kodas vaizde, nuoroda produkto aprašyme arba per atskirą platformos lauką).
• Vidinį kontrolinį sąrašą, kurį reikia peržiūrėti kuriant kiekvieną naują produkto aprašą, kad nuoroda į pasportą neišnyktų per klaidą perkeliant į rinkosvietės šabloną.
• Dokumentuoti duomenis, kurie buvo mainomi su pačia platforma (kiek tai susiję su platformos prašymais pagal 35 straipsnį), įskaitant datas ir versijas.
• Tinkamą savojo vaidmens (prekybininko, platintojo, importuotojo ar gamintojo) priskyrimą kiekvienai rinkosvietei, jei ta pati įmonė vienoje platformoje tik perpardavė, o kitoje veikia su savuoju ženklu.
• Atsargų ir siuntimo dokumentaciją, leidžiančią nustatyti, kurį pasportą turėjo kiekviena išsiųsta plieninė partija, net jei siuntimas yra per bendrą sandėlį keliems kanalams.

Tie, kurie taip pat yra susiję su CBAM ataskaitymu, nes prekiauja plieną iš šalių ne iš ES, gali perskaityti šių dviejų pareigų derinimą puslapyje CBAM ataskaitymo derinimas su produkto pasportu. Daugumoje šių dalykų nuolatinis, kartojamas procesas kiekvienai rinkosvietei duoda daugiau naudos nei pavienės kontrolės vėliau — ypač įmonėse, aktyviai veikiančiose keliose platformose vienu metu.